Ašaros bėgo man skruostais, kai mama trenkė durimis, palikdama mane vieną kambaryje, pilname priekaištų ir neišsakytų žodžių. Nuo vaikystės buvau tarsi gražus paveikslas, kuriuo tėvai didžiavosi, bet niekada neleido man pačiai pasirinkti spalvų. Šiandien, kai pagaliau išdrįsau pasakyti, kad nebenoriu būti jų tobula dukra, supratau, kiek daug kainuoja laisvė – ir kiek daug ji reiškia.