Kai vyras slapta eina pas mamą vakarieniauti: ar aš pavydžiu savo anytai?

– Vėl grįžai vėlai, Dainiau? – bandžiau išlaikyti ramų balsą, nors viduje viskas virė.

Jis nusišypsojo, bet ta šypsena buvo kažkokia svetima. – Užtrukau darbe, – numetė striukę ant kėdės ir nuėjo į virtuvę. Iš karto pajutau – kažkas ne taip. Ant jo marškinių sklido pažįstamas kvapas – keptų bulvių su spirgučiais, toks, kokį moka pagaminti tik jo mama, ponia Aldona.

– O gal užtrukai pas mamą? – paklausiau tyliai, bet balsas išdavė mano įtampą.

Jis sustojo, nusisuko. – Na… užsukau trumpam. Ji buvo viena. Norėjau pasikalbėti.

Aš tylėjau. Jau kelintą savaitę pastebiu, kad Dainius vis dažniau dingsta vakarais. Kartais grįžta sotus, kartais – su namuose nepagamintų patiekalų likučiais. Pradžioje nekreipiau dėmesio – juk mama yra mama. Bet kai pradėjau sapnuoti Aldoną naktimis, supratau, kad kažkas manyje lūžta.

Pirmas sapnas buvo keistas: stoviu prie stalo, bandau gaminti cepelinus, bet bulvės byra iš rankų, o Aldona stovi už nugaros ir šnabžda: „Tu niekada neišvirsi taip skaniai kaip aš.“ Pabudau šlapia nuo prakaito, širdis daužėsi kaip pašėlusi.

Kitą naktį vėl – sapnuoju, kad Dainius sėdi prie stalo su mama, valgo jos keptus blynus ir juokiasi. Aš stoviu už lango, žiūriu į juos ir jaučiuosi nereikalinga.

– Gal norėtum šiandien vakarienės? – paklausiau Dainiaus kitą vakarą.

Jis atsiduso. – Gal vėliau. Nesijaučiu alkanas.

Tada neištvėriau:
– Ar tau nepatinka mano gaminamas maistas? Ar kažkas negerai su manimi?

Jis nustebo:
– Tu puikiai gamini. Tiesiog… mama vieniša po tėčio mirties. Jai reikia kompanijos.

Bet kodėl tada jaučiuosi taip, lyg jis mane išduotų? Kodėl jo apsilankymai pas mamą man kelia tokį skausmą?

Pradėjau stebėti save – ar aš pavydžiu? Ar man skaudu dėl to, kad jis renkasi mamos virtuvę vietoj mano? O gal bijau prarasti jo dėmesį?

Vieną vakarą grįžęs Dainius rado mane sėdinčią tamsoje su puodeliu arbatos rankose.
– Lina, kas tau darosi? Tu visai pasikeitei.

– Aš tiesiog pavargau jaustis antra tavo gyvenime. Atrodo, kad tavo mama tau svarbesnė nei aš.

Jis susiraukė:
– Lina, tu žinai, kad tave myliu. Bet mama… ji vienintelė liko iš mano šeimos. Negaliu jos palikti vienos.

– O aš? Ar aš nesu tavo šeima?

Tyla tvyrojo tarp mūsų kaip sunkus debesis. Jis atsisėdo šalia ir paėmė mano ranką.
– Tu esi mano šeima. Bet negaliu rinktis tarp jūsų dviejų.

Aš pravirkau. Ne dėl to, kad jis mane nuskriaudė – dėl to, kad jaučiausi bejėgė. Kaip galiu konkuruoti su motina?

Kitą dieną paskambino Aldona:
– Lina, gal norėtum ateiti kartu su Dainiumi vakarienės? Kepu kugelį.

Nesinorėjo eiti, bet sutikau. Galvojau – gal pavyks susidraugauti.

Vakarienės metu Aldona vis gyrė Dainių:
– Vaikeli, kaip tu sublogai! Ar Lina tau duoda pakankamai valgyti?

Dainius juokėsi:
– Mama, viskas gerai.

Aš sėdėjau ir jaučiau, kaip manyje kaupiasi pyktis ir liūdesys. Po vakarienės Aldona pasikvietė mane į virtuvę:
– Lina, žinau, kad tau sunku. Bet Dainiui reikia mamos. Tu dar jauna – viską suspėsi išmokti.

Grįžome namo tylėdami. Kitą rytą Dainius išėjo anksčiau nei įprastai. Pajutau tuštumą namuose.

Pradėjau abejoti savimi: gal tikrai nesugebu būti gera žmona? Gal mano pavydas yra be pagrindo?

Vieną vakarą susitikome su drauge Rasa kavinėje.
– Lina, tu negali konkuruoti su jo mama. Bet turi pasikalbėti su Dainiumi atvirai apie savo jausmus.

Grįžusi namo radau Dainių virtuvėje – jis bandė kepti blynus pagal mamos receptą.
– Nori paragauti? – paklausė droviai.

Atsisėdau šalia ir pažiūrėjau jam į akis:
– Dainiau, aš noriu būti tavo šeima. Bet negaliu būti tavo mama. Noriu būti tavo žmona.

Jis apkabino mane:
– Tu esi mano šeima. Atsiprašau, jei tave įskaudinau.

Tą vakarą pirmą kartą per ilgą laiką užmigome apsikabinę. Sapnavau ramų sapną – be anytos šešėlio.

Bet ar tikrai pavyks rasti pusiausvyrą tarp meilės vyrui ir pagarbos jo mamai? Ar galima būti laimingai šeimoje, kai tarp dviejų moterų nuolat tvyro nematoma konkurencija?

O gal viskas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimo – ar leisti pavydui mus griauti, ar išmokti gyventi kartu?

Ką jūs darytumėt mano vietoje? Ar pavydas dėl vyro ryšio su mama yra normalus jausmas?